Striptizas pasaulio kultūrose: kai apsinuoginimas tampa kalba

Striptizas – tai ne tik šokis. Tai universalus žaidimas su kūnu, žvilgsniu ir paslaptimi, kuris skirtingose kultūrose įgauna vis kitokį skonį. Nors kai kur jis vis dar laikomas tabu, kitur – tai išraiškos forma, meno dalis ar net ritualinė praktika.

Senovės kultūros: daugiau nei erotika

Senovės Egipte, Indijoje, Mesopotamijoje ar Graikijoje – moters kūnas buvo laikomas dievišku. Šokiai, kuriuose atidengiama oda, buvo ne tik toleruojami, bet netgi naudojami šventuose ritualuose. Pavyzdžiui:

• Indijoje šokiai, tokie kaip devadasi, buvo atliekami šventyklose. Jie buvo pilni simbolikos, o kūno judesiai turėjo gilią prasmę – kartais net su erotikos prieskoniu.

• Senovės Graikijoje šventės dievams (ypač Dionisui) buvo kupinos laisvės, vyno ir... laisvų kūno formų. Ten niekas pernelyg nepurkštavo dėl nuogo kūno – tai buvo gyvenimo dalis.

Azijos kultūros: subtilumas ir estetika

Azijoje striptizas – jei taip galima pavadinti – dažnai pasireiškė per itin subtilias formas. Japonų geišų pasirodymai – tai meistriškumo viršūnė: niekas neatskleidžiama tiesiogiai, bet kiekvienas judesys, klostė, šypsena ar galvos linktelėjimas turi savo svorį.

Šiuolaikinėje Japonijoje egzistuoja ir modernesnės, provokuojančios formos – nuo kabareto iki „hostess“ klubų, kur klientai moka ne tiek už kūną, kiek už flirtą, dėmesį ir emocinį žaidimą.

Vakarų pasaulis: tarp pasipriešinimo ir scenos

Vakarų kultūrose striptizas dažnai buvo pasipriešinimo forma. Burleskos šokėjos XX a. pradžioje tyčia žaidė su seksualumu, kad pasijuoktų iš visuomenės standartų. Tai buvo provokacija – ne tik vyrams, bet ir pačiai sistemai.

Šiandien Vakarų pasaulyje striptizas pasidalinęs į kelias kryptis:

• Komercinis striptizas – klubai, privatūs pasirodymai, erotinių šou industrija.

• Meninis striptizas – nuo burleskos iki šiuolaikinio šokio festivalių.

• Empowerment striptizas – kur moterys (ir vyrai) šoka ne „kitiems“, o sau – dėl savo pasitikėjimo, kontrolės ir kūno šventimo.

Afrikos ir Lotynų Amerikos kultūros: kūno ritmas – gyvenimo dalis

Afrikoje šokis ir kūnas – tai natūrali bendravimo forma. Daugybė genčių naudoja šokį kaip ritualinę praktiką, kur kūnas juda taip, kad dažnam europiečiui atrodytų... labai seksualiai. Bet ten tai – gyvenimo ritmas.

Lotynų Amerikoje – nuo sambos iki tango – kūno artumas ir judesiai visada buvo geismo, aistros ir istorijų pasakojimo priemonė. O modernūs striptizo pasirodymai čia dažnai maišomi su šokio kultūra, įtraukiant tiek energiją, tiek teatralumą.

Ir pabaigai – STRIPTIZAS LietuvOJE

Lietuvoje striptizas ilgą laiką buvo apipintas stereotipais. Tačiau laikai keičiasi – atsiranda daugiau vietų, kur moterys ir vyrai mokosi „lap dance“ ar „pole dance“ ne tam, kad taptų profesionalais, o tam, kad sustiprintų ryšį su savo kūnu. Tai tampa saviraiškos, laisvės ir pasitikėjimo forma.

Išvada?

Striptizas – tai ne tik „nusirengimas“. Tai būdas kalbėti be žodžių, išreikšti jausmus, vaidinti, kurti, kartais – provokuoti. Skirtingose kultūrose jis turi skirtingus pavidalus, bet esmė išlieka ta pati: kūnas kalba. Ir dažnai – labai įdomiai.