Striptizas visuomenėje: nuodėmė ar veidrodis?

Striptizas – tai ne tik scena, muzika ir nuplėšta palaidinė. Tai fenomenas, kuris daugelį metų veikė (ir vis dar veikia) visuomenę – tiek atvirai, tiek tarp eilučių. Vieniems – tai menas, kitiems – moralės išbandymas. Bet faktas vienas: jis keičia ne tik požiūrį į kūną, bet ir visą mūsų kultūrinį kraštovaizdį.

1. Kūno pozityvumo šauklys

Šiuolaikinis striptizas – ypač tokios jo formos kaip „pole dance“ ar burleska – tapo galingu kūno pozityvumo įrankiu. Moterys (ir vyrai) mokosi judėti ne tam, kad įtiktų žiūrovui, bet tam, kad įgalintų save:

• Aš judu – vadinasi, esu.

• Aš graži ne todėl, kad atitinku standartą, o todėl, kad jaučiu tai viduje.

Striptizas, kaip saviraiškos forma, padeda atsikratyti gėdos dėl kūno, skatina drąsą, stiprina ryšį su savimi.

2. Seksualumo normalizavimas

Daugelyje visuomenių seksualumas ilgą laiką buvo laikomas „užkulisine“ tema – kažkuo, apie ką garsiai nekalbama. Striptizas, norime to ar ne, iškėlė šį klausimą į sceną. Tiesiogine prasme.

• Ar seksualumas turi būti paslaptis?

• Ar jausmingas judesys jau yra „per daug“?

• Kodėl nuogas kūnas viešumoje dar vis sukelia tiek emocijų?

Striptizas verčia mus iš naujo apmąstyti, kas yra erotika, o kas – tabu. Ir kodėl vieni dalykai vis dar laikomi „nepadoriais“, nors jie – tiesiog žmogiški.

3. Ekonominė įtaka: daugiau nei klubai

Nors dažnai pamirštama, striptizo industrija yra reikšminga ekonominė jėga. Klubai, šokėjų mokyklos, šou renginiai, aksesuarų ir drabužių rinka, netgi turizmas – visa tai sudaro milijoninius srautus. Ir tai nėra vien tik „vyrų pramoga“. Šiandien striptizo pasirodymai populiarūs tiek tarp moterų, tiek tarp porų.

Be to, vis daugiau šokėjų viešai kalba apie sąlygas, teises ir saugumą – striptizas tampa ir socialinės kovos arena, kur sprendžiamos diskriminacijos, darbo sąlygų ir pagarbaus elgesio temos.

4. Meninė išraiška ir popkultūros žvaigždė

Striptizas seniai peržengė naktinio klubo ribas. Jį matome:

• Muzikos klipuose – nuo Beyoncé iki FKA Twigs.

• Scenoje ir kine – nuo „Magic Mike“ iki „Moulin Rouge“.

• Teatro ir performanso meno scenose, kur nuogumas tampa simboliu, o šokis – protesto forma.

Tai rodo, kad striptizas gali būti ne tik provokuojantis, bet ir estetiškas, konceptualus, net intelektualus.

5. Moralės lakmuso popierėlis

Striptizas visuomenėje dažnai tampa tarsi testu: ką galvoji apie seksualumą? Apie moters (ar vyro) teisę būti geidžiamu? Apie ribas tarp meno ir pornografijos?

Kai kurie jį smerkia, kiti – gina. Bet tai būtent ir parodo, kad striptizas – ne tik šokis. Tai socialinis reiškinys, kuris iškelia klausimus, kurių dažnai nenorime girdėti.

STRIPTIZAS - Galutinis šokio judesys?

Striptizas atspindi ne tik tai, kaip mes matome kūną, bet ir tai, kaip matome vieni kitus. Jis priverčia mus permąstyti gėdą, pasitikėjimą, troškimą ir laisvę. Tai nėra tik apie „nusirengimą“. Tai – apie tai, ką reiškia būti matomu. Ir ką mes darome, kai pagaliau nustojame slėpti.flirto, šypsena, akių kontaktas – ir jau esi pakeliui į pasirodymą, kurio niekas nepamirš.