Striptizo istorija: nuo senovės šokių iki modernios scenos žaidimo

Striptizas šiandien – tai drąsus flirtas, šokis, pasitikėjimo išraiška. Bet nuo ko viskas prasidėjo? O čia jau įdomu – nes striptizo šaknys driekiasi kur kas giliau nei gali atrodyti.

Senovė: kai apsinuoginimas turėjo prasmę

Striptizo idėja nėra nauja. Dar senovės civilizacijose moterys šokdavo apsinuoginusios – ne iš vulgarumo, o iš šventumo. Pavyzdžiui, Mesopotamijoje deivė Inana buvo garbinama per ritualinius šokius, kurių metu moterys palaipsniui nusimesdavo drabužius kaip apeigų dalį. Tai buvo apie virsmą, stiprybę, seksualumą.

XIX a. – pirmosios STRIPTIZO kibirkštys

Modernesnė striptizo forma pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje Europoje. Vienas ryškiausių atvejų – Mata Hari, olandų šokėja, kuri Prancūzijoje išgarsėjo savo egzotiškais šokiais. Ji nusirenginėjo lėtai, viliojančiai, su istorija – kiekvienas šokis turėjo siužetą. Taip striptizas tapo ne tik šokiu, bet ir vaidmeniu.

XX a. pradžia – burleskos aukso amžius

Amerikoje, ypač XX a. pradžioje, striptizas tapo neatsiejama burleskos dalimi. Tai buvo teatrališkas, dažnai komiškas pasirodymas, kuriame šokėjos žaidė su stereotipais, žiūrovų fantazijomis ir... korsetu. Buvo svarbu ne tik nusirengti, bet ir prajuokinti, nustebinti.

Pasirodė pirmosios žvaigždės, tokios kaip Gypsy Rose Lee, kurios mokėjo ne tik viliojančiai nusirenginėti, bet ir kalbėti su publika, flirtuoti žodžiais ir gestais. Ji kartą pasakė: „Striptizas – tai ne tai, ką parodai, o tai, ko neparodai.“

60–80-ieji: seksualinė revoliucija

Septintajame dešimtmetyje, su seksualinės revoliucijos banga, striptizas tapo atviresnis, mažiau koduotas. Atsirado pirmieji tik striptizui skirti klubai. Šokis tapo mažiau teatrališkas, daugiau orientuotas į seksualumą – dažnai be burleskos humoro ar paslapties.

Tačiau šiuo laikotarpiu taip pat prasidėjo ir feministinės diskusijos apie striptizo reikšmę: vieniems tai buvo objektyvizavimas, kitiems – seksualumo kontrolės ir galios forma.

Šiandien: tarp meno, pasirodymo ir saviraiškos

Šiandien striptizas grįžta prie šaknų. Atsiranda daugiau meno formų – nuo neo-burleskos, kur šokėjos kuria pasirodymus su žinute ir stiliumi, iki pole dance, kuris jungia jėgą, lankstumą ir estetiką.

Striptizas nebėra vien tik klubų reikalas. Jis atsiduria teatro scenose, šokio festivaliuose, net namuose – kaip asmeninė išraiška, savivertės kėlimas ar tiesiog linksmas žaidimas su partneriu.

Išvada?

Striptizo istorija – tai ne tik apie drabužių nusimetimą. Tai apie tai, kaip žmonės šimtmečius žaidė su kūno kalba, troškimais ir paslaptimi. Nuo šventų ritualų iki šokių klubų – kiekviena era pridėjo savo prieskonį.

Ir kas žino, kaip atrodys striptizas po 50 metų? Viena aišku – tol, kol bus vaizduotė, žvilgsniai ir muzika, striptizas tikrai turės savo vietą scenoje.